Читать онлайн «Tobula pora»

Kat Cantrell

Tobula pora

Pirmas skyrius

Žiniasklaidoje – beje, ir gyvenime, – reklama lemia viską. Ir Daksas Veikfildas niekad nepraleisdavo progos pasipuikuoti.

Didžiulė jo žiniasklaidos imperija maudėsi tokioje sėkmėje, apie kokią jis nė drąsiausiose svajonėse nesvajodavo. Ją lėmė atidumas net menkiausioms smulkmenoms. Tad kodėl jam priklausančio televizijos kanalo, ankstesniojo Dakso verslo pasididžiavimo, reitingai taip smunka žemyn?

Daksas stabtelėjo naujienų tarnybos vestibiulyje prie administratorės stalo, kur atėjo tvarkyti reikalų.

– Labas, Rebeka. Kaip šį semestrą Brajanui sekasi matematika?

Administratorė plačiai nusišypsojo, papureno plaukus ir ištiesė pečius, norėdama būti tikra, kad jis pastebės jos įspūdingą figūrą.

Jis pastebėjo. Vyrai, kaip Daksas, kuriems moters kūnas kelia didžiulį susižavėjimą, tokius dalykus visada pastebi.

– Labas rytas, pone Veikfildai, – cyptelėjo Rebeka.  – Per paskutinį kontrolinį jis gavo septynis. Padarė šitokią pažangą. Juk aš apie jo pažymius užsiminiau prieš kokius šešis mėnesius. Kaip, po galais, jūs įsidėmėjote?

Nes Daksas, kalbėdamas su savo darbuotojais, nusistatė tikslą – įsiminti bent vieną asmeninę detalę. Sėkmė ateina ne pas tuos, kurie turi daugiausia pinigų, o kieno verslas sukasi geriausiai. Vienas pats visko nepadarysi. Jei žmonėms patinka su tavimi dirbti, jie niekur nebėgs ir versis per galvą, kad tik kuo geriau pasirodytų.

Paprastai taip ir būna. Bet dėl paskutinių reitingų jis turi keletą klausimėlių Robertui Smitui, televizijos kanalo direktoriui. Kažkas kažkur klysta.

Daksas stuktelėjo į smilkinį ir šyptelėjo:

– Mano mama sako, kad šitą mechanizmą reikia naudoti geriems darbams, o ne blogiems.

Administratorė linktelėjo ir spustelėjo durų atidarymo mygtuką.

– Jie įrašinėja laidą. Esu tikra, jis sukinėjasi kažkur šalia įrašų studijos.

– Perduok linkėjimus Brajanui, – šūktelėjo Daksas pro matinio stiklo duris eidamas į šauniausią šou pasaulyje – „Ryto naujienas“.

Aplink sukiojosi operatoriai ir apšvietėjai; nerimstantys prodiuseriai, įsikibę į planšetes, kliuvinėjo už storų laidų pakeliui pas garso režisierių, o viso šito centre sėdėjo žinių vedėja Monika Makryri. Ji ėmė interviu iš smulkios tamsiaplaukės puikiomis, nors ir trumpokomis, kojomis. Iš savo išvaizdos ši išspaudė viską, ką galėjo, ir jis žavėjosi šiomis pastangomis.

Daksas stabtelėjo šito organizuoto chaoso pakraštyje ir sukryžiavęs rankas įsmeigė žvilgsnį į kanalo direktorių. Robertas linktelėjo ir atlėkė pas jį per žmonių ir įrangos jūrą.

– Matei reitingus, ką? – sumurmėjo Robertas.

Štai šią savo darbuotojų savybę Daksas itin vertino – mokėjimą skaityti jo mintis.

Žemi reitingai jį erzino, nes pasiteisinimo nėra. Svarbiausia – sensacijų vaikymasis, o jei nėra jokių naujienų, reikia sukurti ką nors įdomaus ir pasirūpinti, kad tas kas nors būtų su „Veikfildo žiniasklaidos grupės“ ženklu.

– Taip, – Daksas kol kas atidėjo pokalbį vėlesniam laikui. Visa diena prieš akis, o komanda šiuo metu pasinėrusi į darbą. – Ką filmuojat?

– Dalaso verslininkai. Rodysim visą savaitę. Vietinės reikšmės reikalai.