Читать онлайн «Įsimylėti bosą»

Barbara Dunlop

Įsimylėti bosą

Pirmas skyrius

Kalisa Smit nusimovė purvinas sodo pirštines ir ėmė trauktis atbula nuo Niubergų namo, šypsodamasi su pasitenkinimu ir pasididžiavimu. Užtruko visą mėnesį, bet naujoji veja tviskėjo kaip smaragdai po rugpjūčio saule. Už iškarpytų jos kraštų, gėlynuose, iškastuose šalia dviaukščio kolonijinio stiliaus namo sienų, buvo supilta šviežia juoda žemė. Viename erdvaus kiemo krašte buvo pasodinti visžaliai augalai ir nykštukiniai klevai, teikiantys šešėlį ir privatumą.

– Dekoratyvinės paprikos atrodo labai gražiai, – tarė Megana, ateidama keliuku nuo darbinio jų pikapo.

– Tai gudrybė, – paaiškino Kalisa.

Megana giliai įkvėpė.

– Tikiuosi, jiems ta gudrybė patiks.

– Geriau tegul patinka.

Niubergai ne patys mieliausi klientai pasaulyje, bet merginų darbas galiausiai buvo baigtas.

– Ar bent užsidirbome pinigų? – paklausė Megana.

– Tikiuosi, kad taip. Daug išleidome durpėms, bet nesamdėme darbininkų.

– Todėl didžiąją dalį darbo padarėme pačios.

– Gerai, kad mūsų algos nedidelės.

Megana nusišypsojo.

– Atrodo nuostabiai.

Kalisa pajudino skaudančius pečius. Jos blauzdos buvo įsitempusios, o raumenis skaudėjo nuo daugybės fizinio darbo dienų. Šviesioji darbo pusė buvo ta, kad nereikėjo lankytis sporto salėje ir ji turėjo galimybę dailiai įdegti.

– Padarysiu keletą nuotraukų mūsų interneto svetainei, – nusprendė ji.

Kalisa ir Megana įkūrė Mozaikinį peizažą mažiau nei prieš metus, vos baigusios studijas ir gavusios kraštovaizdžio projektavimo diplomus.

– Šią popietę sulaukėme dar trijų darbo pasiūlymų, – tarė Megana.

– Gal, prieš imdamosios naujo projekto, galime paskubomis pavakarieniauti?

Megana sukikeno.

– Kai tiek darbų, dar sugebi galvoti apie maistą?

– Vadink mane sumania asmenybe.

– Suvalgyčiau mėsainį.

– Beni, atvažiuojame!

Benio mėsainiai buvo nedidelis madingas restoranas, įsikūręs alėjoje šalia merginų atidarytos kraštovaizdžio kūrimo reikmenų parduotuvės, vakarinėje Čikagos dalyje. Seną ir erdvų sandėlį draugės išsinuomojo dėl dydžio ir palankios kainos. Estetika nelabai atitiko jų skonį, bet jos nudažė ir pašviesino viršuje įrengtą butą, pastatė ten dvi viengules lovas ir šiek tiek senų baldų.

Kalisa pasiėmė fotoaparatą nuo priekinės praktiško mėlyno darbinio pikapo sėdynės ir, vaikščiodama po kiemą, ėmė fotografuoti.

Tuo metu Megana surinko likusius įrankius ir sudėjo į dėžę. Tada atsisėdo ant bagažinės dangčio ir ėmė skaityti naujienas planšetėje.

– Ar interneto svetainėje yra naujų pasiūlymų? – paklausė Kalisa, fotografuodama plokštėmis klotą takelį, apsuptą baltų ir rožinių bijūnų. Fone matėsi namo veranda ir dvigubos pagrindinės durys, o saulė nuostabiai apšvietė gėles.

– Yra labai daug žmonių, ieškančių sodo priežiūros paslaugų.

Megana ir Kalisa buvo kalbėjusios apie tai, kad prie savo verslo vizijos galėtų pridėti ir sodo priežiūros paslaugas. Jos nenorėjo į tai susikoncentruoti, bet, jei pasamdytų profesionalią darbuotojų komandą, galėtų uždirbti papildomų pinigų. Klientų skaičius pamažu augo, bet pelnas nebuvo didelis.

Kalisa darė paskutinius kadrus.