Читать онлайн «Buvusiojo sindromas»

Nancy Warren

Buvusiojo sindromas

Pirmas skyrius

– Steisė trokšta vestuvių cirko tema, – pasakė Patricija Greindž kone maldaudama.

Tas tonas buvo gerai pažįstamas Karenai Peteršem, – desperatiškas klyksmas moters, kuri taip ilgai lepino savo mažylę, kad nebežinojo, kaip liautis. Viena geriausių vestuvių planuotojų Filadelfijoje Karena buvo susidūrusi su daugybe išlepusių princesių ir keisčiausių prašymų, bet šis pranoko viską.

– Vestuvės cirko tema – tikrai neįprasta, – atsakė Karena.  – Tokių dažnai nepamatysi.

– Viskas dėl Cirque du Soleil, – bejėgiškai skėstelėjusi rankomis paaiškino Patricija.

– Cirque du Soleil? – Ką, po paraliais, cirko artistų trupė turi bendro su vestuvėmis?

Nuotakos motina linktelėjo galva.

– Per pirmąjį pasimatymą Hadsonas nusivedė Steisę pažiūrėti jų pasirodymo Kooza. Jiems atrodo, kad būtų romantiška per vestuves atkurti cirko temą.

– Na, tikriausiai reikia džiaugtis, kad per pirmąjį pasimatymą jis nenusivežė jos ant ledo pažvejoti.

Moteris blausiai šyptelėjo.

– Tikriausiai.  – Ji pasitaisė ir taip idealiai tiesią Gucci sijono apačią. – Cirque trupėje yra ne tik klounų, bet ir akrobatų.

– Du laimingai santuokai būtini atributai.

– Taigi.  – Klientė dėkinga šyptelėjo.  – Be to, Cirque kartą surengė pasirodymą per Oskarų teikimo ceremoniją. Atmenu, žiūrėjau per televizorių.

Tik Filadelfijos aukštuomenės mergina gali prilyginti savo vestuves Oskarų teikimui. Karena jau dabar numanė, kad šis užsakymas bus košmariškas. Į susitikimą atėjo tik nuotakos motina, pati nuotaka pasirodyti nesiteikė. Tai visada būdavo blogas ženklas. Karena tramdė troškimą paliepti moteriškei susirinkti savo skrajojančio cirko akrobatus ir pasiieškoti kitos vestuvių planuotojos. Kad ir kaip varydavo į neviltį kai kurie jai ir jos įmonei Visos tavo svajonės keliami reikalavimai, Karena patirdavo daugiausia malonumo įgyvendindama sunkiausius užsakymus. Jei atvirai, iššūkiai neleisdavo užplūsti nuoboduliui.

Pro atnaujinto mūrinio sandėlio, kurį ji įsigijo senamiestyje ir įkurdino jame savo augantį verslą, langus plūdo skaisti spalio saulė, išryškindama sodrią karamelinę restauruotų grindų spalvą.

– Pažiūrėkime, ką man pavyks sugalvoti. Paruošiu pasiūlymą, ir tada galėsime susitikti, tarkim, po poros savaičių. Galbūt kartu su nuotaka.

Motinai išėjus, Karena kelias minutes vedė į kompiuterį pastabas, paskui atsistojusi nuėjo į biurą.

– Einu pasimatyti su Čelse, – išeidama pasakė savo asistentei Di.

Jauna šviesiaplaukė britė, kuri čia darė viską, ką reikėjo, nenustebusi linktelėjo, nes Karena pas savo maisto tiekėją ir gerą bičiulę į Hamond ir Ko eidavo bent kartą per dieną – aptarti užsakymų su Čelse Hamond arba paprasčiausiai paplepėti. O jei tuos du kvartalus nužingsniuos pakankamai spėriai, tai prilygs penkiolikai minučių ant bėgimo takelio.

Užsidėjusi akinius nuo saulės ir užsimetusi lengvą paltuką, Karena patraukė į pastatą, kurio paradinėje dalyje įrengtame bufete Čelsė prekiavo gurmaniškais patiekalais ir kava išsinešti, o už jo esančioje erdvioje pramoninėje virtuvėje plėtojo viešojo maitinimo verslą. Viršuje buvo mažas butukas, kuriuo Čelsė naudojosi kaip biuru.