Читать онлайн «Atrodo, man reikia vyro»

LAUREN CANAN

Atrodo, man reikia vyro

Pirmas skyrius

Šėja Hardin turėjo pripažinti – vyras už velnią tikrai gražesnis. Pro vešlius, profesionaliai sušukuotus raudonmedžio spalvos Aleko Morestono plaukus ragai nekyšojo, ant kaktos krito kelios neklusnios garbanėlės. Plati burna ir ryškiai apibrėžtos lūpos, nors atrodė nepermaldaujamos, nesišiepė. Beveik tobuli balti dantys, blykstelėję pro dirbtinę šypseną susipažįstant, ilčių nepriminė. Tiesą sakant, tarsi skulptoriaus išskobtus vyro veido bruožus galėtum pavadinti net labai gražiais, jei ne visa apimantis šaltas abejingumas. Todėl veidas atrodė pakenčiamas. Tik pakenčiamas.

Nuo tada, kai įėjo į konferencijų salę šalia advokato kabineto, vyro žvilgsnį Šėja pajuto keletą kartų. Nereikėjo nė į tą pusę žiūrėti – žinojo, kada jis stebi tyliai susidarydamas pirmą įspūdį, galbūt vertindamas jos galimybes, sverdamas jėgas, pasirengęs pastebėti bet kokį silpnumo ženklą.

Moters instinktas perspėjo, kad jo vertinimas neapsiriboja vien gebėjimu valdyti situaciją. Vyras nužvelgė kiekvieną kūno apvalumą, pastebėjo kiekvieną kvėptelėjimą, žiūrėjo, kaip ji juda: atviras ir nuoširdus susižavėjimas jos moteriškumu ir jokių pastangų nuslėpti domėjimąsi. Nuojauta pakuždėjo, kad šitas vyras žino, ko moteriai reikia ir kaip tai gauti. Subtili arogancija ir jaudino, ir žeidė tuo pat metu.

Šėja bandė nuryti, bet burna perdžiūvo. Stengdamasi neparodyti, kaip vyras ją veikia, moteris sukryžiavo kojas, nusibraukė nuo veido plaukus ir įsmeigė akis į seną švytuoklinį laikrodį ant sienos. Nors ir stengėsi nekreipti į jį dėmesio, karštis tvilkė kūną, kaitino pojūčius, įžiebė geismą pilvo apačioje.

Pagriebusi pieštuką ėmė įsiutusi keverzoti atverstame bloknote.

Elgiasi kaip galvą pametusi paauglė. Kaip iš viso gali jausti bet kokį potraukį šiam vyrui? Jo pasirinktas gyvenimo kelias griovė praeitį, daužė gražius senų laikų reliktus, keitė juos šaltomis stiklo ir metalo klastotėmis. Dabar jis trokšta Šėjos ūkio. Moteris įsiuto ant išdaviko savo kūno. Nesileis įbauginama – nei sugundoma – jo ar jo advokato. Priežasties, dėl kurios jie sėdėjo priešais, visiškai užteko išsklaidyti bet kokias mintis, kad Aleką Morestoną ji kada nors norėtų pažinti geriau.

– Jei viskas paruošta, manau, pradėkime, – paragino Benas Rakeris, jos advokatas ir ilgametis šeimos draugas.

Jis įjungė nediduką magnetofoną, padėtą ant blizgančio konferencijų stalo kartu su įvairiais popieriais, užrašų knygelėmis ir teisiniais dokumentais.

– Šiandien balandžio dvidešimt šeštoji. Šio susitikimo tikslas – aptarti nuomą namo ir žemės, kuriais dabar naudojasi Šėja Hardin. Dalyvauja Alekas Morestonas, nuosavybės savininkas, jo advokatas Tomas Longas, Šėja Hardin ir aš, Benas Rakeris, panelės Hardin teisinis patarėjas.

Šėja nusišypsojo Benui. Jo pavargusiose, bet suktose pilkose akyse spindėjo susirūpinimas dabartine padėtimi. Vyras beveik keturiasdešimt metų užsiima teisine praktika, Šėja visiškai pasitiki jo sugebėjimais, kaip pasitikėjo jos tėvas.

– Devynioliktojo amžiaus pradžioje penkis tūkstančius šimtą dvidešimt akrų žemės, besidriekiančios ties vakarų siena iki pat Nacionalinio miškų ir pievų rezervato Teksase, įsigijo Viljamas Alekas Morestonas.