Diana Palmer
Paslaptingas suvedziotojas
Pirmas skyrius
Harlis Fouleris taip įtemptai stebeilijo į savo darbų sąrašą, kad pakeliui į ūkinių prekių parduotuvę Džeikobsvilyje, Teksase, rėžėsi tiesiai į jauną brunetę. Jis pakėlė galvą ir sutriko – atsitrenkusi į duris mergina pervėrė jį nuožmiu žvilgsniu.
– Esu girdėjusi, kad vyrai pasineria į darbą visa galva, bet to jau per daug, – tarė nenuleisdama iškalbingo žvilgsnio.
Vienu rankos judesiu ji pasitaisė trumpučius juodus plaukus ir pasičiupinėjo tą vietą, kuria trinktelėjo į duris. Jos ryškiai melsvos akys susmigo į jo blyškiai žydras. Mergina atkreipė dėmesį į šviesiai rusvų jo plaukų kupetą, ant kurios buvo užsimaukšlinęs beisbolo kepuraitę. Vyriškas atrodė labai patrauklus.
– Visai nesu pasinėręs į darbą, – atžagariai atšovė jis. – Tiesą sakant, su malonumu grįžčiau prie darbų, bet privalau apsipirkti.
– Šiaip ar taip, tai nepaaiškina, kodėl jūs daužote moteris durimis, ar ne? – mąsliai nutęsė nepažįstamoji.
Jis žybtelėjo akimis.
– Aš netrenkiau į jus durimis, tai jūs į mane atsitrenkėte.
– Netiesa. Jūs taip įtemptai apžiūrinėjote lapą savo rankose, kad nebūtumėte pastebėjęs net atbildančio traukinio.
Ji įsmeigė akis į sąrašą vyro rankoje.
– Žirklės genėti? Dveji grėbliai? – Ji tvirtai suspaudė lūpas, bet šelmiškame žvilgsnyje švystelėjo išdavikiška šypsenėlė. – Regis, esate sodininkas, – pridūrė žvelgdama į žemėtus batus ir beisbolo kepuraitę.
Vyriškis suraukė antakius.
– Aš ne sodininkas, – atrėžė pasipiktinęs. – Esu kaubojus.
– Negali būti!
– Kaip sakėte?
– Neturite arklio, o ant galvos nematau kaubojiškos skrybėlės. Be to, neavite kaubojų batų, – tarė žvelgdama į jo batus.
Jis niūrai dėbtelėjo.
– Ar jūs ką tik pabėgote iš ligoninės?
– Nesu buvusi ligoninėje, – atšovė ji išdidžiai. – Mano idiosinkrazija [Idiosinkrazija [
– Gal tuomet padainuotumėte?
Pašnekovas atrodė it kampan užspeistas žvėrelis.
– Kodėl turėčiau dainuoti?
– Juk kaubojai dainuoja. Skaičiau apie tai knygoje.
– Jūs mokate skaityti? – nusistebėjo jis.
– Kodėl manote, kad nemoku? – atšovė mergina.
Tylomis jis mostelėjo į ženklą ant parduotuvės durų, kuriame aiškiai didelėmis raidėmis buvo parašyta: TRAUKTI. O ji mėgino jas stumti. Mergina nejaukiai pamindžikavo.
– Mačiau šį užrašą, – karingai pareiškė ji. – Tik norėjau įsitikinti, ar pastebite, kas vyksta aplinkui. – Ji užvertė galvą. – Ar turite virvės?
– O kam? Nejau ketinate pasikarti?
Ji garsiai atsiduso demonstruodama palengva senkančią kantrybę.
– Tikras kaubojus visuomet prie šono turi virvę.
– O kam?