Читать онлайн «Būk mano meile»
Автор Cudmore Katrina
Katrina Cudmore
Būk mano meile
Versta iš Katrina Cudmore, Swept Into The Rich Man‘s World, 2016
© Katrina Cudmore, 2016
Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su
„Harlequin Enterprises II B. V. / s. à. r. l. “
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
Visos teisės į šį kūrinį saugomos. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn be raštiško leidėjo sutikimo. Už draudimo nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė.
© Virginija Elena Stakienė, vertimas iš anglų kalbos, 2020
© Lina Noreikaitė, dizainas, 2016
© „Svajonių knygos“, 2020
© „Svajonių knygos“, skaitmeninė versija, 2020
ISBN 978-609-03-0591-1
„Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.
1
– Ei! Ar yra kas nors namie?
Belaukdama, kol kas nors atsilieps į jos beldimą ir šūksnį, Aidina Rajan žūtbūt turėjo įkvėpti oro, nors atrodė, tuoj plaučiai plyš. Tamsoje per liūtį pučiant stipriam vėjui ji bėgo į Ašbruko rūmus – vienintelę vietą, kurioje galėtų gauti prieglobstį nuo tuokart visą Airijos Atlanto vandenyno pakrantę siaubiančios audros.
Ašbrukas – didingi milijardieriaus Patriko Ficsaimono rūmai. Sprendžiant iš plačias valdas juosiančios neįveikiamos sienos ir kitų elito gyvenimo būdo apraiškų, šis vyras vargu ar maloniai sutiks įsibrovėlę.
Ji pasitaisė lietpaltį ir perbraukė delnu plaukus.
Netoliese gyvenantys kaimynai tegalėjo stebėti, kaip kyla ir tupia jo sraigtasparnis. Susidomėjusi ji nukreipė į jį akis. Bet tik todėl, kad neatsispyrė norui suprasti, koks tas josios kaimynas – „vienas iš labiausiai pageidaujamų pasaulio viengungių milijardierių dešimtuko“, tačiau tai nė kiek nesumažino jos ryžto neįsileisti į gyvenimą jokio vyro.
Nuo jūros pusės smarkus vėjas atpūtė lietaus šuorą, garsiai trakštelėjo medžio šaka. Kažin kaip atlaikys audrą apleistas jos namas? Ir kaip šioji audra atsilieps jos verslui?
Nepasiduodama panikai, Aidina čiupo žalvarinį belstuką ir ėmė belsti į įspūdingas duris taip įnirtingai, kad net metalas suvibravo.
– Ei! Prašau… padėkite. Ar yra kas nors namie?
Bet iš didžiulių rūmų neatsklido nė garsas, o už prieangio su kolonomis lietus nepaliaujamai merkė plačiai aprašytus klasikinius Ašbruko sodus.
Tada pamažu ji ėmė suvokti. Nors jai bėgant keliuku blykstelėjęs žaibas puikiai atskleidė tobulą klasikinių rūmų simetriją ir grožį, ji nepastebėjo šviesos nė viename iš didžiulių pakeliamųjų langų.
