Michelle Smart
Graiko mylimoji
Versta iš Michelle Smart, The Greek‘s Pregnant Cinderella, 2019
© Michelle Smart, 2019
Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su
„Harlequin Enterprises II B. V. / s. à. r. l. “
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
Visos teisės į šį kūrinį saugomos. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn be raštiško leidėjo sutikimo. Už draudimo nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė.
© Miglė Puzarienė, vertimas iš anglų kalbos, 2020
© Lina Noreikaitė, dizainas, 2016
© „Svajonių knygos“, 2020
© „Svajonių knygos“, skaitmeninė versija, 2020
ISBN 978-609-03-0593-5
„Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.
1
Tabita Brigstok nustūmė vežimėlį į skalbyklą, o krūvas nešvarios patalynės ir rankšluosčių, surinktų iš kambarių, kuriuos visą rytą tvarkė, sumetė į baltą murziną dubenį, tada palikusi skalbinius nuvažiavo koridoriumi toliau į sandėliuką, kur užrakino vežimėlį kartu su kitais.
Jos rankos buvo raudonos, maudė, bet neturėjo laiko bėgioti į kambarį pasitepti losjonu – nuo jo kartais peršėdavo mažiau. Personalo kambariai kitame viešbučio gale, už gerų penkiolikos minučių kelio.
Ji užlipo laiptais ir nuėjo į pirmo aukšto koridoriaus galą. Iš įpratimo pasibeldė į duris, bet paskui atsirakino savo pagrindiniu raktu.
– Sveiki, ponia Kaulter, – linksmai pasilabino įėjusi į prabangų kambarį. – Kaip jaučiatės? Atleiskite, kad negalėjau užsukti anksčiau, bet prireikė mano pagalbos antrame aukšte.
Aštuoniasdešimt trejų ponia Kaulter buvo seniausia Basinų rūmų viešbučio Vienoje viešnia ir gyveno čia jau tris mėnesius. Vargšelę paguldė virusas ir ji jau dvi savaites nesikėlė iš lovos. Tabita dėl senutės nerimavo ir radusi laiko vis kyštelėdavo galvą pažiūrėti, ar viskas gerai. Laimei, per pastarąsias dvi dienas ponia Kaulter gerokai sustiprėjo, o šiandien buvo atsikėlusi ir apsirengusi, valgė priešpiečius prie stalelio, stovinčio šalia lango su vaizdu į plačius dvaro laukus.
Ponia Kaulter nusišypsojo, po dviejų savaičių ligos smagiai sužibo jos akys.
– Jaučiuosi daug geriau, ačiū. Ir dėkoju, kad pasiuntei Melanę manęs pažiūrėti.
– Man nesunku. Atnešiau vitaminų, kurių prašėte.
Tabita ištraukė iš rankinės nedidelį plastiko maišelį ir padėjo ant stalo.
Gumbuota, artrito sužalota ranka uždengė jos delną.
– Tu mano angelas. Ar prisėsi išgerti su manimi puodelio arbatos?
Tabita turėjo dvidešimtį minučių pietums, tad priėmė pasiūlymą ir atsisėdusi įpylė joms abiem gėrimo iš kaulinio porceliano arbatinuko.
Po šešių sunkaus fizinio darbo valandų atsikvėpti labai malonu. Viešbutyje visi susijaudinę. Savininkas, graikas Džianas Basinas, sukvietė šį vakarą pasaulio elitą į maskaradą.